Pereiti prie turinio

Nuomos sutartis su įmone: kai nuomininkas – juridinis asmuo

Kaip nuomoti butą įmonei: kas pasirašo sutartį, kokiu registro išrašu tai patikrinti ir kurios sąlygos keičiasi, kai bute gyvena darbuotojas.

Nuomos sutartis su įmone: kai nuomininkas – juridinis asmuo

Paskambina ne būsimas gyventojas, o įmonės atstovas: butą nori išsinuomoti UAB arba MB, o gyventi jame atvyks darbuotojas. Nuomotojui tai dažniausiai geresnis mokėtojas, bet kitokia sutartis. Pasikeičia trys dalykai: kas pasirašo, kas moka mokesčius ir kas atsako už žmogų, kuris bute faktiškai gyvena, nors sutarties nepasirašė.

Kuo tokia nuoma skiriasi iš esmės

Sutarties dalykas lieka tas pats – gyvenamoji patalpa, perduodama gyventi. Skiriasi nuomininko pusė: nuomininkas yra juridinis asmuo, o patalpoje gyvena fizinis asmuo, su kuriuo jūs nesate susitaręs. Visos nuomininko pareigos – mokėti, saugoti butą, atlyginti žalą, grąžinti patalpas – lieka įmonei, nepaisant to, kad daiktus laužo ar kaimynus trikdo darbuotojas.

Civilinis kodeksas juridiniam asmeniui išsinuomotą gyvenamąją patalpą leidžia naudoti tik fiziniams asmenims apgyvendinti – gyvenamojo buto negalima paversti biuru ar sandėliu. Tikslią formuluotę ir straipsnio numerį pasitikrinkite galiojančioje Civilinio kodekso redakcijoje Teisės aktų registre, nes nuomos skyrius buvo ne kartą keistas. Praktinė išvada nuomotojui viena: sutartyje aiškiai įrašykite, kad patalpa perduodama tik gyvenimui ir tik sutartyje nurodytiems asmenims apgyvendinti.

Visa likusi sutarties struktūra – šalys, objektas, kaina, terminas, depozitas, nutraukimas – tokia pati kaip ir paprastoje buto nuomos sutartyje. Jei pildote sutartį, tiesiog nuomininko vietoje atsiranda įmonės rekvizitai, o prie sutarties prisideda gyventojų priedas.

Kas turi teisę pasirašyti įmonės vardu

Pagal nutylėjimą įmonės vardu veikia vadovas – direktorius ar MB vadovas. Jo teisė sudaryti sutartį kyla iš įstatų ir registro duomenų, o ne iš vizitinės kortelės ar el. pašto parašo.

Patikrinkite:

  • Ar pasirašantis asmuo tikrai yra vadovas. Pareigos keičiasi, o seni dokumentai lieka apyvartoje.
  • Ar įstatai nenustato ribojimų. Kai kuriose įmonėse sandoriams iki tam tikros sumos reikia dalyvių ar narių sprendimo. Metinė nuomos suma gali tą ribą pasiekti.
  • Jei pasirašo ne vadovas – paprašykite įgaliojimo ar prokūros kopijos ir pasilikite ją kaip sutarties priedą. Buhalterio ar personalo vadovo pareigos pačios savaime teisės pasirašyti neduoda.
  • Ar įmonės teisinis statusas įprastas. Bankrotas, restruktūrizavimas ar likvidavimas yra įrašomas registre ir keičia tai, kas ir kokiomis sąlygomis gali įsipareigoti.

Sutartyje nurodykite ne tik įmonės pavadinimą, bet ir juridinio asmens kodą, registracijos adresą, atstovo vardą, pareigas ir pagrindą, kuriuo jis veikia („veikiantis pagal įstatus“ arba „pagal 2026-xx-xx įgaliojimą“). Tai pirmas dalykas, kurio paprašo teismas ar skolų išieškotojas.

Ką parodo registro išrašas ir kaip jį gauti

Įmonės egzistavimą ir vadovą įrodo Juridinių asmenų registro išrašas. Jį galima užsisakyti Registrų centre; būna ir laisvos formos, ir elektroninis sertifikuotas išrašas – pakanka to, kuris rodo duomenis sutarties pasirašymo dieną. Kainos ir užsakymo būdai kinta, todėl galiojančius tikrinkite Registrų centre.

Išraše ieškokite keturių dalykų: pavadinimo ir kodo (jie turi sutapti su sutartimi iki raidės), buveinės adreso, vadovo vardo, teisinio statuso. Papildomai paklauskite įstatų – juose matosi sandorių ribojimai. Jei įmonė jauna arba kodas jums nieko nesako, paprašykite ir paskutinio patvirtinto finansinės atskaitomybės rinkinio: jis yra vieši duomenys ir parodo, ar įmonė turi iš ko mokėti.

Išrašo kopiją pasilikite sutarties byloje. Nuomos istorijoje jis vertingesnis už asmens dokumento kopiją: fizinio asmens duomenys nesikeičia, o įmonės vadovas pasikeičia be jokio įspėjimo jums.

Mokesčiai: dažniausiai GPM išskaito pati įmonė

Čia didžiausias skirtumas nuomotojui. Kai nuomą fiziniam asmeniui išmoka Lietuvos juridinis asmuo, gyventojų pajamų mokestį paprastai apskaičiuoja, išskaito ir deklaruoja pati įmonė, o jums perveda sumą jau atskaičius mokestį. Tai reiškia, kad sutartyje reikia labai aiškiai pasakyti, ar sutarta kaina yra su mokesčiais, ar į rankas – antraip ginčas prasidės nuo pirmo pervedimo.

Išimčių yra: jei nuomojate su verslo liudijimu arba vykdote individualią veiklą, tvarka kitokia. Kuris variantas jums tinka, aptarta straipsnyje apie verslo liudijimą ir individualią veiklą, o bendras mokesčių paveikslas – buto nuomos mokesčiuose. Tarifų, deklaravimo formų ir terminų čia nevardinu, nes jie kinta kasmet: prieš pasirašydami pasitikrinkite VMI ir paprašykite įmonės buhalterio raštu patvirtinti, kaip ji ketina mokestį apskaityti. Net kai mokestį išskaito įmonė, savo metinės deklaracijos pareigą pasitikrinkite atskirai – ji neišnyksta automatiškai.

Sąlygos, kurios keičiasi, kai bute gyvena darbuotojas

Sutartį pasirašo įmonė, bet duris atidaro žmogus. Dėl to atsiranda sąlygos, kurių sutartyje su fiziniu asmeniu nebūna:

  • Gyventojų sąrašas priede. Vardas, pavardė, kontaktai, kiek asmenų gyvena. Numatykite, kad įmonė privalo raštu informuoti apie bet kokį pasikeitimą per nustatytą terminą ir kad nauji gyventojai atsiranda tik jums sutikus.
  • Darbuotojo apgyvendinimas nėra subnuoma. Įrašykite tai tiesiogiai, kartu su išlyga, kad perleisti patalpą tretiesiems asmenims ar nuomoti ją toliau be jūsų rašytinio sutikimo negalima.
  • Įmonės atsakomybė už gyventojo veiksmus. Žalą, triukšmą, taisyklių pažeidimus atlygina nuomininkas – įmonė. Be šios nuostatos gausite atsakymą „tai ne mūsų darbuotojo bėda“.
  • Buities taisyklės lieka reikalingos. Gyvūnai, rūkymas, svečiai, nakvynė – tvarka surašoma taip pat, tik adresatas yra įmonė, kuri turi su jomis susipažindinti gyventoją.
  • Kontaktai dviem lygiais. Vienas kontaktas sutartiniams dalykams (vadovas, buhalterija), kitas – kasdieniams (gyventojas, personalo vadovas). Nurodykite, kuriuo adresu laikomi gauti oficialūs pranešimai.
  • Patekimas į butą. Apžiūros, remontas, skaitiklių rodmenys – kas praneša gyventojui ir per kiek laiko.
  • Komunaliniai mokesčiai. Rodmenis deklaruoja tas, kas bute gyvena, o moka įmonė. Padalijimą aprašykite eilutė po eilutės ir nurodykite, kieno vardu lieka sutartys su tiekėjais.

Atsiskaitymai, depozitas ir sąskaita

Įmonė moka pagal dokumentą ir pagal savo apmokėjimo ciklą. Todėl sutartyje nurodykite, kada jūs išrašote sąskaitą nuomininkui, per kiek dienų ji apmokama ir kokie delspinigiai už vėlavimą. Mokėjimas – tik į sutartyje nurodytą banko sąskaitą; grynieji su juridiniu asmeniu netinka nė vienai pusei.

Depozitą moka ir atgal gauna ta pati įmonė, ne darbuotojas. Jei iš depozito atskaitote žalą, įmonei reikės dokumento savo buhalterijai – numatykite, kad atskaitymai pateikiami raštu su sąmata ar kvitais. Detalesnė depozito formuluotė čia veikia taip pat, tik gavėjas yra juridinis asmuo.

Perdavimas, terminas ir išėjimas

Priėmimo–perdavimo aktą pasirašo įmonės atstovas arba darbuotojas, turintis įmonės įgaliojimą – antruoju atveju įgaliojimą pasilikite. Prie akto būtinas inventoriaus sąrašas su fotofiksacija: kai butą grąžins ne tas žmogus, kuris jį priėmė, be sąrašo nieko neįrodysite.

Su įmonėmis dažniau pasirašoma terminuota sutartis, bet įmonė beveik visada paprašys teisės išeiti anksčiau, jei darbuotojas pasikeistų arba išvyktų. Tai normalu – tik nustatykite įspėjimo terminą ir kompensaciją už ankstyvą išėjimą ir žiūrėkite, kad jūsų teisė nutraukti sutartį būtų ne mažesnė. Pranešimo formą rodo nutraukimo prieš terminą pavyzdys. Atskirai aprašykite, kas atsitinka darbuotojui pasikeitus: naujas gyventojas sutartyje atsiranda priedu, o ne žodžiu.

Jei nuoma ilga ir norite apsaugos nuo buto pardavimo ar kitų trečiųjų asmenų, apsvarstykite sutarties registraciją Registrų centre – juridinio asmens nuomai ji atliekama taip pat.

Trys sutikimai, kurių gali paprašyti įmonė

Jie nėra sutarties dalis ir kiekvieną sprendžiate atskirai:

  1. Sutikimas registruoti įmonės buveinę jūsų adresu. Įmonės adresui registruoti reikia patalpų savininko sutikimo. Gyvenamajame bute tai kelia ir patalpų naudojimo pagal paskirtį klausimą, ir jūsų adreso viešumą. Duoti neprivalote.
  2. Sutikimas deklaruoti gyvenamąją vietą. Darbuotojui jo dažnai reikia dėl paslaugų ar dokumentų. Deklaravimas nuosavybės teisių nesukuria, bet tvarką ir išdeklaravimą po nuomos pasitikrinkite savivaldybėje arba Registrų centre ir savo poziciją įrašykite į sutartį – „sutinku“ arba „nesutinku“, be dviprasmybių.
  3. Patvirtinimas apie gyvenamąją vietą užsieniečiui. Migracijos dokumentams kartais prašoma nuomotojo patvirtinimo. Pasirašykite tik tai, ką suprantate, ir tik tai, kas atitinka faktą.

Visa kita – kaina, terminas, depozitas, aktas – veikia pagal tas pačias taisykles kaip legalioje buto nuomoje fiziniam asmeniui. Įmonė sutartyje yra patikimesnis mokėtojas, bet tik tiek, kiek tiksliai aprašyta, kas joje gyvena ir kas už tą gyventoją atsako.

Susiję straipsniai

Visi straipsniai